pakiauras

pakiáuras, -à adj. (3) [K] 1. kiek kiauras: Gurbo dangtis jau pakiáuras, reikia lopyt Rk. Jau nebe pakiáuras, o vienos skylės Ob. Gražios pirštinės, tik truput pakiáuros Ob.

pakiáura n. | prk.: Tenai, kur pakiáura (kur miškas nesusieina), anys gyvena Km.

2. MŽ, [K] nesulaikantis drėgmės, lengvas, nederlingas (apie žemę): Pakiaurà žemė: kiek dedi, o vis neauga Km. Visas laukas pakiáuras Km.